Informuoto paciento sutikimo atlikti anesteziją gavimo praktika ir anestezijos komplikacijų vertinimas lietuvos anesteziologų-reanimatologų požiūriu

Informuoto asmens sutikimas tampa vis svarbesnis kasdienėje anesteziologo praktikoje dėl nuolat didėjančių reikalavimų sveikatos apsaugos standartams. Tačiau šiuo metu nėra vieningos formos. Dažnai anesteziologai, remdamiesi savo patirtimi, patys nusprendžia, apie kokias anestezijos rizikas kalbėti su pacientu, o tokia praktika neatitinka šiuo metu propaguojamos įrodymais grįstos medicinos reikalavimų. Šio tyrimo tikslas buvo įvertinti informuoto asmens sutikimo atlikti anesteziją gavimo praktiką ir anestezijos komplikacijų vertinimą tarp Lietuvos anesteziologų. Atlikta savanoriška ir anoniminė anesteziologų-reanimatologų apklausa. Respondentai turėjo atsakyti į klausimus apie sutikimo atlikti anesteziją gavimo praktiką jų darbovietėje bei atskleidžiančius jų žinias apie informuoto paciento sutikimą. Apklausą užpildė 146 respondentai. Respondentų demografiniai duomenys atspindėjo Lietuvos anesteziologų-reanimatologų bendruomenės demografinę sudėtį. Bemaž 90% pacientų pasirašo sutikimą tą pačią dieną prieš operaciją. 91% respondentų teigė, kad pacientai neperskaito formoje nurodytos informacijos, bet tik 32% manė, kad tai yra todėl, kad jų naudojama sutikimo atlikti anesteziją forma per daug sudėtinga. Dauguma gydytojų nurodė nuo 6 iki 20 kartų didesnį sunkių anestezijos komplikacijų dažnį, nei nurodoma tarptautinėje literatūroje ir vidutiniškai tik 17,3% pateikė tikslius atsakymus. Tik 43,8% respondentų mano, kad esama sutikimo atlikti anesteziją forma apsaugo gydytoją skundų ir teisinio nagrinėjimo atvejais. Informuoto asmens sutikimo atlikti anesteziją procedūra Lietuvoje dažnai neatitinka saugios anestezijos reikalavimų. Gydytojai yra linkę pervertinti komplikacijų riziką, todėl pacientams pateikiama informacija gali ženkliai skirtis. Reikalinga nauja sistema, kuri leistų užtikrinti pilnavertišką paciento sutikimą atlikti anesteziją.