Straipsnyje kokybiniu tyrimu siekiama atskleisti supervizijos naudą studijuojant socialinį darbą neuniversitetinėse aukštosiose mokyklose. Tyrimas atskleidė, kad supervizija laikoma erdve, kurioje sudarytos sąlygos komunikaciniams įgūdžiams ugdyti: aktyviai klausytis, suteikti atgalinį ryšį. Supervizijoje studentai įgyja naujų žinių apie save ir kitus žmones, pradeda geriau suprasti jausmus. Socialinio darbuotojo profesinė tapatybė supervizijose formuojama per profesinių sąvokų vartojimą, socialinio darbo metodų aptarimą, socialinio darbuotojo klientų pažinimą ir supratimą. Supervizijų nauda matuojama supervizoriaus kompetencija kurti saugią aplinką, suteikti atgalinį ryšį ir emocinį palaikymą, padrąsinimą studentui rūpintis savimi, patarimus, kaip elgtis neaiškiose studentams situacijose.
Straipsnyje, remiantis Ryan ir Deci apsisprendimo teorija, atskleidžiama, kaip pagalba į namus prisideda prie vienų gyvenančių vyresnio amžiaus asmenų gerovės. Tyrimas atskleidė, kad paslauga gali tapti svarbiu veiksniu, padedančiu tenkinti vyresnio amžiaus asmenų autonomijos, kompetencijos ir santykio poreikius bei sudaryti prielaidas toliau gyventi savo namuose, nepaisant išaugusio nuolatinės pagalbos poreikio.
Straipsnyje analizuojami priklausomybės ligomis sergančių asmenų motyvaciniai veiksniai bei įgalinimo galimybės socialinio
Pasaulinė socialinio darbo diena 2025 metais buvo skirta kartų solidarumo stiprinimui paminėti. Taip buvo siekiama atkreipti dėmesį į rūpesčio ir pagarbos svarbą tarp skirtingų kartų, norint sukurti stiprias ir tvarias bendruomenes bei dalytis tarpgeneracine išmintimi geresnės ateities labui. Šiame straipsnyje analizuojami senelių ir anūkų bendravimo ypatumai ir šios diados santykių kaita tinklaveikos visuomenėje. Remiantis tyrimo rezultatais, straipsnyje siūlomi būdai, kuriais socialinio darbo praktikai galėtų didinti vyresnio amžiaus žmonių įtraukumą bendraujant tiek su savo anūkais, tiek su kitais jaunesnės kartos atstovais. Tai aktualu siekiant gerinti vyresnio amžiaus žmonių emocinę ir psichologinę savijautą bei mažinti jų socialinę atskirtį.
Siekiant atskleisti, kaip konstruojamas vaiką su negalia globojančių globėjų balsas vaiko globos sistemoje, straipsnyje pristatomi kokybinio tyrimo duomenys. Tyrime dalyvavo septynios budinčios globotojos, globojančios vaikus su negalia. Duomenims analizuoti taikyta konstruktyvistinės grindžiamosios teorijos tyrimo duomenų analizė, leidžianti išryškinti reiškinio priežastines ir įsiterpiančias sąlygas, globos pasekmes ir veikimo strategijas. Atskleidžiama, kad globėjų balsas nėra savaime suprantamas reiškinys – jis nuolat formuojasi, stiprėja arba silpnėja, priklausomai nuo asmeninių patirčių, vertybių, kasdienės globos patirties ir santykio su institucijomis. Globėjų balsas tyrime atsiskleidžia kaip paradoksalus reiškinys – nors globėjos yra arčiausiai vaiko ir prisiima didžiausią atsakomybę už jo gerovę, jų balsas sistemoje dažnai yra silpnas ir nutildomas tiek dėl sistemos, tiek dėl visuomenės veiksnių.
