Naujo donorystės modelio reikšmė potencialių mirusių donorų skaičiui kauno donoriniame centre

Organų transplantacija yra efektyviausias ir ekonomiškai naudingiausias, o kai kuriais atvejais ir vienintelis gydymo būdas esant terminaliniam vidaus organų funkcijos nepakankamumui. Pagrindinė kliūtis transplantacijai – donorinių organų trūkumas. Pasaulinėje praktikoje geriausi rezultatai pasiekiami, kai kartu taikomi skirtingi donorystės modeliai: gyvoji donorytė, donorystė po smegenų mirties ir donorystė dėl negrįžtamai nutrūkusios kraujotakos (DNNK). Nuo 2016 m. sausio 1d., pakeitus įstatyminę bazę, Lietuvoje atsirado galimybė ruošti DNNK, tačiau kokia galima šio modelio įtaka organų donorų skaičiui šalyje nėra žinoma. Siekiant pamatuoto ir tvaraus DNNK programos diegimo LSMUL KK atlikta visų suaugusių pacientų mirčių, 2015 m. registruotų Kauno klinikose ir Valstybinės teismo medicinos tarnybos (VTMT) Kauno skyriaus registre, analizė ir identifikuoti potencialūs DNNK. Analizės metu naudoti visuotinai priimti potencialaus DNNK demografiniai, ligos anamnezės ir su mirties procesu susiję laiko kriterijai. Dėl Lietuvoje galiojančių įstatymų įtraukti tik nekontroliuojami DNNK. Nustatyta, kad iš 2356 mirusiųjų potencialaus DNNK kriterijus atitiko 56 mirusieji, taip padidindami potencialių organų donorų skaičių LSMUL KK donoriniame centre 119,5 %. Remiantis atlikta analize galima teigti, kad sėkmingai įdiegus nekontroliuojamos DNNK modelį Kauno klinikų donoriniame centre galima tikėtis ženklaus donorinių organų padidėjimo. DNNK – donoras dėl negrįžtamai nutrūkusios kraujotakos, ŽIV – žmogaus imunodeficito virusas, CD – cukrinis diabetas, IFN – inkstų funkcijos nepakankamumas, CNS – centrinė nervų sistema. PD – potencialūs donorai, SM – smegenų mirtis, DNNK – donorai dėl negrįžtamai nutrūkusios kraujotakos. DNNK – donorai dėl negrįžtamai nutrūkusios kraujotakos, SPS – skubios pagalbos skyrius, ITS – intensyviosios terapijos skyrius.